Prieš dvejus metus, 1997­ųjų rugpjūtį (žr. „Gairės“, Nr. 9, 1997. – „Tartiufo dvasia mūsų istorijoje“. – Red.), mes kreipėmės į Jus viešu laišku, kuriame konstatavome sunkią Lietuvos dvasinę ir ekonominę būklę, laisvės ir nepriklausomybės idealų paniekinimą, valdininkijos nekompetentingumą ir degradaciją, visiško šalies turtų išpardavimo grėsmę, pasipriešinimo istorijos falsifikavimą bei kitus neigiamus mūsų gyvenimo reiškinius. Mes pabrėžėme, jog dėl tų visų negerovių didelė kaltės dalis tenka Jums asmeniškai. Mes tada išsakėme savo nuomonę ir dėl tolesnės Lietuvos gyvenimo raidos, akcentavome tai, kad pirmučiausia valstybės ir visuomenės gyvenimo normalizavimo sąlyga būtų Jūsų pasitraukimas iš politinės veiklos. Deja, į mūsų

Mes tada supratome, kad jau neįmanomas mūsų dialogas su Jumis, kad beviltiškai nutrūkęs Jūsų dialogas ir su tauta.

Dveji metai, praėję po laiško paskelbimo, patvirtino mūsų teiginių realybę ir liūdnas prognozes. Tie metai buvo kupini skaudžių ir net tragiškų įvykių. Dar labiau pablogėjo Lietuvos žmonių būklė, pagausėjo bedarbių ir benamių, dar daugiau skurdo, nevilties ir savižudybių, smurtas ir žmonių terorizavimas pasiekė neregėtą mastą. baigiamas išparduoti ir paskutinis Lietuvos žmonių turtas. Atrodo, kad mūsų valstybė ne tik išgyvena dvasinę ir ekonominę krizę, bet jai artėja dar sunkesnės dienos. Mūsų atgautoji nepriklausomybė jau dvelkia tragizmu.

Jūs nematote ir nenorite matyti realios valstybės ir žmonių būklės. Jūs ir toliau remiatės Jus supančiais pataikūnais, turinčiais spalvingą kolaborantinę praeitį. Jūsų aplinkoje nėra nei kompetentingų specialistų, nei šviesių asmenybių. Jūs viską padarėte, kad iš valstybės gyvenimo būtų išguiti intelektualiausi ir šviesiausi žmonės. Tai tokia žala valstybei, kuri turbūt pranoksta ir materialinius jos nuostolius, patirtus

Ar tai normalu, kad Jūs kartu su tarybiniu eksprokuroru, nemažai prisidėjusiu ir prie disidentų persekiojimo, bei buvusiu „Jurgiu“, bandžiusiu per Vatikaną įsiskverbti į Lietuvos pogrindį ir sunaikinti nelegalią spaudą, ir kitais panašiais asmenimis gviešėtės slapta ir pusvelčiui įsigyti prestižinėje vietoje žemės sklypus, siekdami iš jų pasipelnyti, kai nemaža tautos dalis pavargusi nuo kasdienių grumtynių dėl duonos kąsnio, net nesvajoja apie paprasčiausią būstą, nežino ir kas jos laukia rytoj.

Akivaizdu, jog mes sparčiai riedame į visišką dvasinę ir ekonominę griūtį. O Jūs mums žadate Europos Sąjungą ir NATO, kurie atseit užtikrins saugų, sotų ir ramų gyvenimą. Nejaugi Vakarų Europai reikalingi išlaikytiniai ir elgetos?

Jūs atvedėte prie žiojėjančios prarajos šalį, kuri dar tik prieš dešimtmetį, nors ir pavargusi po ilgos ir alinančios okupacijos, buvo kupina ryžto ir optimizmo kurti naują, šviesų gyvenimą. Šiandien tas žmonių tikėjimas proto ir tiesos pergale sutryptas. Sunaikintas ir tautos istorinis optimizmas, taip reikalingas sudėtingame dabarties pasaulyje. Reikia vėl ilgo ir sunkaus darbo, kad žmonės patikėtų galimomis geromis permainomis.

Mes manome, kad Jūsų tolesnis buvimas mūsų politikoje ir istorijoje tik dar labiau ją komplikuoja. Jūs galite dar keliolika mėnesių iki būsimųjų Seimo rinkimų įtakoti

Mes nuoširdžiai prašome Jus, jei dar Jumyse yra bent kiek pagarbos gimtajai šaliai, išeikite kuo greičiau iš mūsų dabarties ir išsiveskite kartu tuos prekeivius, kuriuos Jūs ir atvedėte į skaudžią, bet taurią ir garbingą Lietuvos istoriją.