Viktoras Uspaskich:
„Pone V. Landsbergi,
JŪS – INTRIGANTAS,
dezinformatorius ir melagis, jau
nekalbant apie Jūsų tarnavimą KGB“
 
 
Darbo partijos pirmininko V. Uspaskich atsiliepimas
į V. Landsbergio straipsnį „Vikilinksmybės“
 
 
Aš, kaip partijos pirmininkas, privalau reaguoti į viešai skleidžiamą Vytauto Landsbergio melą. Mano, kaip politiko, o tuo labiau – partijos vadovo pareiga – apsaugoti partiją nuo tokio purvo skleidimo, o ypač – Europos Parlamente. Esu parašęs straipsnį „Kiemas – jūsų, jūsų ir šiukšlės“, kurio esmė tokia: kiek purvo bepridergtume, savame kieme šiukšles vis tiek teks apsikuopti patiems. Deja, per tokius melagius kaip V. Landsbergis apie šias kiemo šiukšles sužino ir visas pasaulis. Na, ką padarysi, patys prisiprašėte, tai ir turėkite.
 
Pradėsiu nuo pradžių. Dėl 2005 metų V. Uspaskich kaip ūkio ministro, galimo interesų konflikto svarstymo VTEK. Landsbergis nutyli (vadinasi, meluoja), kad net nebuvo nustatyta popieriuko kilmė, pagal kurį svarstė mano klausimą. Tai buvo kažkoks suglamžytas, iš šiukšlių dėžės ištrauktas (čia sakau kaip buvo) popiergalis, su pasididžiavimu nuneštas į Seimo pirmininko kabinetą. Tai padarė V. Landsbergio partietis, dabartinis premjeras A. Kubilius (matote,
 
248

koks dėmesys). Pagal nežinomų asmenų parašyto raštelio turinį (net tyrimo metu to nebūtų įmanoma nustatyti), Krekenavos agrofirma neva turėjo sukurti bendrą įmonę su Maskvos Vyriausybe tam, kad gamintų mėsos produkciją. Tarp 1500 minėtos kompanijos akcininkų buvau ir aš. Tarsi ir nieko blogo. Bet Lietuvos konservatorių prigimtis – viską žlugdyti, bet nekurti. Tad patvirtinu – nei tada, nei vėliau, tokia įmonė nebuvo sukurta, vadinasi, visas tas kliedesys buvo sukurtas tyčia, kad V. Uspaskich būtų pašalintas iš ministro posto. Išvada: Melagis!
Bet tegul visi žino, kad būtent mano dėka šito vizito metu tarp Lietuvos ir Rusijos buvo ratifikuotos sienos sutartys. Kam nors kitam būtų dešimtis ordinų pakabinę už tokius nuopelnus, manęs, ačiū Dievui, bent jau nesušaudė, o tik iš ministro posto išvarė. Na – ir bylą įtaisė.
Kitas V. Landsbergio šmeižtas – dėl Europos sąjungos (ES) skirtų pinigų. Ir čia politikos mohikanas sąmoningai nutyli, kad remdamiesi tokių Lietuvos veikėjų kaip V. Landsbergis skundais, du kartus buvo atvažiavę Europos Komisijos (EK) tikrintojai, ir abu tuos kartus nieko neleistino nesurado. Tuomet į EK nukeliavo dar vienas skundas. Tikrintojai ir vėl atvykę nieko nerado ir, kaip sakoma, neapsikentę, minėtus skundikus iš Lietuvos pasiuntė velniop. Išvada: Melagis!
Toliau apžvelkime dar vieną kliedesį, bet šiuo atveju netgi sunku suprasti, ką norėjo pasakyti autorius, todėl palieku šį skirsnį tiesiog be komentarų jūsų pačių interpretacijai.
Straipsnyje teigiama: „dėl rūpesčių, susijusių su byla, V. Uspaskich 2006 m. ilgam <…> pasišalino į Maskvą“. Straipsnio autorius ir vėl kai ką nutyli. Aš išvažiavau į Rusiją dėl tragedijos šeimoje. Sudegė mano šeimos namas, gaisro metu motinos akyse žuvo jos sūnus – mano brolis.
 
249

Žinoma, kad turėjau išvažiuoti. Tuo metu dar net bylos nebuvo, ir, tiesą pasakius, aš dar porą mėnesių nebuvau niekam reikalingas. Išvada: Melagis!
Kitas kliedesys. Per televiziją iš Maskvos neva buvo juodinama Lietuva. Melas. Internete iki šiol galima pamatyti originalią konferencijos iš Maskvos versiją, todėl bet kuris norintis gali laisvai pats ją peržiūrėti. Taip, aš kritikavau, bet ne Lietuvą, o tokius kaip V. Landsbergis, kurie žlugdo demokratinius ir teisės viršenybės pamatus ir grubiai pažeidžia žmogaus teises. Tuo tarpu apie Lietuvos žmones toje spaudos konferencijoje buvo sakomi tik patys geriausi ir šilčiausi žodžiai. Na, matyt, jūs, pone Melagi, į tą gerų žmonių sąrašą nepatekote, gal todėl taip desperatiškai ir pykstate. Tuomet į spaudos konferenciją atvažiavo ne mišrus choras, o 10 proc. Lietuvos Seimo narių, kurie išreiškė man savo palaikymą. Išvada: Melagis!
O dėl gerbiamo, ir didelį autoritetą turinčio bei plačiai ES ir pasaulyje pripažinto politiko sero Grahamo Watsono laiško galiu pasakyti nei daug, nei mažai – jis, palyginus su jūsų sukurtu melu, ne tai kad parašė vien tiesą, bet ir itin kukliai pasinaudojo turima informacija. O jūs, pone Landsbergi, Melagis!
Dėl verslo centrų. Taip, aš labai norėjau, kad jiems vadovautų būtent Lietuvos verslininkai, o ne politiniai statytiniai, kurie sunkiai supranta šių centrų paskirtį ir galimą naudą Lietuvai. Juolab, kad Lietuvos verslininkai buvo pasiruošę net prisidėti finansiškai, išlaikant ir plėtojant šių centrų veiklą, nes jie matė, jog be jų palaikymo tie centrai tiesiog išnyks. Aš buvau teisus – šiandien jau trys ketvirtadaliai tų centrų išnyko. Šį faktą V. Landsbergis irgi nutyli. Išvada: Melagis!
Vienintelis dalykas, už kurį noriu padėkoti jums, pone
 
250

 
 
 
 
  Viktoras Uspaskich ir Vytautas Landsbergis
 
 
Landsbergi – tai, kad atvirai pasakėte, jog ir Valdas Adamkus dalyvavo jūsų sąmoksle, nustumiant Darbo partiją nuo valdžios. Tai nebloga papildoma informacija Europos Parlamento nariams, priimant sprendimą. Ačiū.
Dėl „Mažeikų naftos“ geriau būtumėte patylėjęs. Jūs – konservatoriai – parduodami „Mažeikių naftą“, o tiksliau dovanodami ją „Williams“, pridarėte ne vieną milijardą nuostolių valstybei ir už tai jūsų partiją iš tikrųjų reikėjo likviduoti.
Čia jums ne Darbo partijos galimi buhalteriniai pažeidimai. Ir šitoje istorijoje jums gėda prisipažinti, kad būtent mano sukurta reprivatizavimo schema, kurią uždaro posėdžio metu palaimino Vyriausybė, atnešė į Lietuvos biudžetą 2,2 milijardus litų papildomų pajamų. Galimus pirkėjus aš sustačiau į eilę: jų buvo net 8. Kaina nulėmė, kam parduoti „Mažeikių naftą“, o ne tai, kaip jūsų atveju, kai tik vienam laimingajam buvo leista priimti dovanas.
Dabar apie tai, ką pasakoja jau ne mišraus choro atstovas, o Seimo narys ponas Vladimiras Orechovas. Beje, jūs ne visas pono Orechovo regalijas išvardinote. Gal turite problemų su atmintimi? Tuomet aš maloniai priminsiu. Manau, ir ponas Orechovas neįsižeis. Smarkiai padirbėjęs, žlugdant
 
251
 
 
 
 
 

Darbo partiją ir šnipinėjant visoms pusėms, ponas Orechovas šiandien yra ne tik „Dujotekanos“ akcininkas, bet ir prezidentas… Taip, taip – tai ta pati „Dujotekana“, kurią šiandien gina jūsų Konservatorių partija kaip dujų tarpininką. Štai ir lenda yla iš maišo. Dar daugiau, priminsiu, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Dujotekana“ kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nes buvo sukurta kaip priedanga Rusijos slaptosioms tarnyboms. Jūsų partijos narys, dabartinis premjeras, būdamas NSGK nariu, parengė net atskirą išvadą, kurią jums pacituosiu: „A. Kubilius: būdamas įsitikinęs, kad galima korupcinė verslo ar kitų interesų grupių, užsienio šalių institucijų ar asmenų įtaka Valstybės saugumo departamento, aukštų valstybės pareigūnų ir tarnautojų bei politikų veiklai yra ypatingos valstybinės reikšmės klausimai, nes tokia įtaka ir ryšiai, taip pat jų dangstymas ir trukdymas atitinkamam parlamentiniam tyrimui kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
Matosi, kad šiandien V. Landsbergis ir visa Konservatorių partija taip nebegalvoja. Matyt, iš dujų tarpininkavimo nubyrėjo ir jiems. Bet jam tai matyt įprasta, todėl ne šiaip sau nuo praėjusios kadencijos EP sklinda tylios kalbos, kad V. Landsbergis protegavo vieną kompaniją. EP nariai buvo nustebę dėl tokių V. Landsbergio veiksmų, bet jis paprasčiausiai taip elgiasi iš įpročio, kaip ir Lietuvoje. Konservatoriams viskas galima. Lietuvoje jie nuo Nepriklausomybės laikų formavo visą teisėsaugos sistemą, nuo kurios šiandien ir kenčia Lietuvos žmonės bei visa teisinė valstybės sistema. Išvada: Melagis! Ir dar savanaudis.
Dėl granatos. Šit kaip, melagis nesugeba net perrašyti
 
252

teisingai mano teksto, kuriame buvo parašyta granata, o ne apmėtyta granatomis. Taip, tai buvo tiesa, buvo ir byla užvesta, tik tokių kaip jūs, pone Landsbergi, dėka, ši byla buvo numarinta. Ir sumušimas buvo – man sulaužė tris šonkaulius, buvo užvesta byla, vyko teismas, tik niekas laisvės už tai neprarado: nieko tokio, čia gi V. Uspaskich. Išvada: Melagis!
Apie pinigus iš Rusijos ir vėl kliedesys, kuris neturi nei pagrindo, nei jokių įrodymų. Net šioje byloje, kurioje jūs visi trokštate mano ir Darbo partijos kraujo, kažkodėl neminimi jokie pinigai iš Rusijos. Visiems puolantiems Darbo partiją jau pačioje pradžioje norėjosi paskleisti kuo daugiau baisesnės informacijos. Kol nebuvo manęs, tai ir pripylė visokio purvo. O gal pasakysite, kad aš palenkiau į savo pusę jūsų pasamdytą prokurorą? Išvada: Melagis.
Dar jūs norėjote pakalbėti apie slaptąsias tarnybas bei tarnavimą joms. Tik nepasakėte aiškiai, kas vis dėlto tarnavo – aš ar jūs? Po šio straipsnio prašysiu Lietuvos Seimo arba mažų mažiausiai Darbo partijos frakcijos inicijuoti tyrimo komisiją. Ir aš nesunkiai apginsiu savo tiesą. Ar sugebėsite apginti savąją jūs? Teisme, žinoma – ten sėdi jūsiškiai. Tačiau Seime iškils daug įdomios informacijos. Ten žmonės patys atsakys – kas jūs. Ir geriau – kad tai būtų atviras posėdis. Verčiau tris kartus pagalvokite, prieš bandydami sutrukdyti sukurti tokią komisiją. Šioje vietoje turiu papasakoti ypatingą biografiją. Tiksliau – dvi.
Gimiau ir užaugau Šiaurėje, tremtinių miestelyje. Niekada nebuvau nei komunistas, nei komjaunuolis. Karjerą, skirtingai nuo kitų persivertėlių, apsišaukėlių pradėjau daryti tik po Nepriklausomybės paskelbimo, todėl, kad tokie kaip aš buvome nepatikimi sovietų valdžiai. O štai
 
253

V.Landsbergio biografija glaudžiai susijusi su slaptomis tarnybomis. Esu tikras, kad EP nariai turi teisę sužinoti visus savo herojaus veidus.
Na ką gi, už liežuvio netempiau, pats prisiprašėte. Tik prieš tai – vienas nekaltas klausimas. Iš kur jums žinoma tiek smukiausių detalių? Iš tos pačios jūsų po Nepriklausomybės atgavimo sukurtos teisėsaugos. Taip, tiesa, kad aš buvau sulaikytas naktį prie savo namų, ten buvo ir du pareigūnai iš Lietuvos, specialiai tą dieną atskridę į Maskvą (pavardės man žinomos, jie šitą melą ir atvežė). Tik vyko viskas kitaip. Šį pagrobimą organizavo mūsų generalinis komisaras ir VSD vadovas, kuris, kaip išaiškėjo, buvo KGB atsargos karininkas, todėl jie, pasinaudodami savo slaptais ryšiais su Rusija, sugalvojo mane pagrobti. Mane sulaikius, kažkodėl ilgai mašinoje vežiojo aplink nuovadą, nors nuovada nuo mano namų pėstute buvo už 5 minučių kelio. Taip buvo daroma dėl to, kad jau buvo paruošta mašina su diplomatiniais Lietuvos numeriais – tam, kad mane iškart patyliukais išvežtų į Lietuvą, o galbūt ir iki ten nenuvežtų: tokių pavyzdžių su mūsų pareigūnais irgi pasitaiko. Ir tik mano advokato sukelto triukšmo dėka Rusijos pareigūnai nuvežė mane į nuovadą ir uždarė į kamerą. Čia buvau laikomas beveik parą. Kitą dieną su antrankiais buvau nuvežtas į prokuratūrą apklausai. Pasakykite man, ar gali savo agentą laikyti kameroje, su antrankiais ir vežti į apklausą? Eilinis kliedesys. Mano advokatas iš Rusijos galėjo naudotis įvairiais ryšiais, tai advokato pareiga ir darbas – išvaduoti savo ginamąjį. Bet tai tikrai ne mano reikalas. Ir tik kitą dieną, apklausos metu, pradėjo aiškėti, kad net Rusijos generalinė prokuratūra nebuvo informuota apie šią jų teritorijoje rengiamą operaciją. Mano advokatas įvertino tai kaip organizuotą
 
254

pagrobimą. O Lietuvos pareigūnai paskubomis dingo iš Rusijos, kitaip jie būtų areštuoti už savivaliavimą svetimos valstybės teritorijoje. Mano advokatas suprato, kokios jėgos su tuo buvo susijusios ir patarė man rašyti prašymą į Rusijos migracijos tarnybą dėl politinio prieglobsčio. Tai davė man laiko pasiruošti gynybai, nes svarstymas migracijos tarnyboje gali vykti du kartus po kelis mėnesius ir prašantysis tuo metu turi būti laisvas. Kitaip tuo metu nebuvo jokių šansų išeiti iš kalėjimo kameros, o gal net ir nebūčiau iš ten išėjęs niekada, nes, kaip žinote, Rusijoje visko būna. Tuo labiau, kad visiems šiems veiksmams buvo skiriama nemažai pinigų iš verslo grupuočių, ką labai gerai žino ir „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Valdas Vasiliauskas: būtent jo vadovaujamame laikraštyje ir buvo išspausdintas Landsbergio melas. Tuo metu jis buvo „Ekstros“ vyr. redaktorius. Jis man pasakojo, kad būtent Rimantas Stonys atvežė jam pažymą, nurodančią kad aš neva nestudijavau Plechanovo akademijoje. Kaip tik tuo metu „Dujotekana“ stipriai rėmė šią laikraščių grupę, kaip tik apie tą patį periodą kalbėjo ir VSD pareigūnai, kai turėjo omenyje, kad kuriasi nusikalstama grupuotė, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Vien skandalui dėl diplomo buvo skirta apie 5 mln. Lt. Dalis tų pinigų buvo siūloma akademijos prorektoriui, kad jis sunaikintų visus dokumentus, susijusius su mano studijomis, kai ką pavyko sunaikinti, kai ko nepavyko.
Tik vėliau aš patikėjau kažkada LNK studijoje Algirdo Brazausko pasakytais žodžiais. Ir čia jau ne mano, o Lietuvos Prezidento A. Brazausko žodžiai. 1997 m. V. Landsbergis, būdamas LR Seimo pirmininku, Gynybos Taryboje pareiškė, jog „tokios firmos kaip ,,Vikonda“ neturi būti
 
255

Lietuvoje“. Į LR Prezidento A. M. Brazausko klausimą – kodėl? – Landsbergis atsakė: „pavardė rusiška“, t.y. mano pavardė rusiška. Verta priminti Landsbergio veidmainystę, ir parodyti jo tikrąjį veidą EP nariams: vaidindamas antikomunistą, jis prašėsi priimti jį į Sovietų Sąjungos komjaunimo organizaciją ir dėkojo Sovietų armijai už Lietuvos išvadavimą. Niekada savo gyvenime nebūčiau palietęs šios tamsios temos, bet V. Landsbergio veidmainiški veiksmai, dezinformuojantys EP narius, mane tam paskatino. Būtent jis, naudodamasis uždaru EP JURI komiteto posėdžiu, padarė iš manęs liaudies priešą visų šio komiteto narių akyse, žinodamas, kad man nebus suteikta galimybė atsakyti ar paneigti jo pasisakymų. Tad esu įsitikinęs, kad mano pareiga – atverti EP nariams akis.
Paminėsiu vieną ištrauką iš jo biografijos. Tam pasinaudosiu kitų darbais. Štai ištrauka iš J. Ivanausko straipsnio, kuris, mano žiniomis, nebuvo paneigtas „Dar kartą apie Landsbergizmą“, „Lietuvai gresia baisi nelaimė – landzbergizmas. Šis žmogus, susirgęs didybės manija <...> Kiek žalos Lietuvai padarė negatyvi V. Landsbergio asmenybė! Ne tik suskaldė mūsų visuomenę, bet joje pasėjo nepasitikėjimą kitaip mąstančiu, neapykantos grūdą. <...> Pasekmes tesupras ateities karta. Nekelia jokių abejonių, kad V. Landsbergio šeima buvo susijusi su KGB struktūra, ypač jo tėvo sugrįžimas iš Australijos. V.Landsbergio tėvas buvo ne eilinis pilietis, o žymus architektas, Ambrazevičiaus ministrų kabineto narys. Visi šio kabineto nariai Stalino buvo už akių pasmerkti sušaudyti, o V. Landsbergio tėvui ne tik leido sugrįžti, bet ir nusipelniusio architekto vardą suteikė. Tokių stebuklų nebūdavo valdant Stalinui, KGB labdaringumu ir kilniadvasiškumu nepasižymėjo, nieko
 
256

nedarė iš gailesčio arba už ačiū. Už savo tėvo susigrąžinimą V. Landsbergis, matyt, turėjo brangią duoklę sumokėti KGB. Jau tas faktas, kad V. Landsbergiui netrukdė tėvo praeitis lipti karjeros laiptais – tapti tarybiniu profesoriumi – liudija, jog jis nuopelnų KGB struktūrai turėjo. <...> Visas šiandien jo puolimas prieš KGB yra tik maskuotė. Visus savo kritikus laiko Rusijos agentais, Nepriklausomybės priešais. Kartais jo neapykanta peržengia visas ribas ir tampa patologine. <...> V. Landsbergis turi neeilinio politinio spekulianto gabumų. Jis imasi komunizmo nusikaltimų vertinimo misijos, tarsi būtų jo auka. Tokių kaip jis paprastai visos santvarkos neskriaudžia. Puikiai jis gyveno ir prie tarybų valdžios. Stodamas <...> į šlovintąją Visasąjunginę Lenino komunistinę jaunimo sąjungą, savo autobiografijoje pabrėžė: „Raudonoji Armija išvadavo Lietuvą ir mane su motina“ <...> tai jo dar vienas veidas. Tik kuris tikras? <...> Sovietmečiu jis nedalyvavo jokiame disidentiniame judėjime <...> Priešingai, tuo metu jis lipo karjeros laiptais <...> Keliavo po užsienį.“
Noriu priminti Europos Parlamento nariams, kad šiandien pagal visus esamus tyrimus Lietuvoje V. Landsbergis yra vertinamas kaip vienas neigiamiausių, nepatikimiausių žmonių Lietuvoje. Tik keli gyventojų procentai pasitiki V. Landsbergio iškreipta tiesa. Dabar jis bando užsimesti šventojo mundurą ant savo pečių, bet jau visi mato, kad tokia ,,našta“ – ne jo sielai. Tačiau kaip žmogui, niekada nesimatavusiam sovietų partijos munduro, sąmoningai atsisakiusiam stoti į sovietinį komjaunimą, išaugusiam Šiaurėje politinių tremtinių miestelyje, kur žmones siuntė sovietiniai prisitaikėliai – man šiandien yra puikiai suprantama jų melaginga filosofija.
 
257

Todėl jūsų kliedesiai, kad Rusijos tarnybų pinigais buvo remiama Darbo partija, yra eilinis blefas. Kalbėti jūs galite daug, bet kalbos ir lieka kalbomis, tik kažkodėl Darbo partijos byloje apie tai nėra nė žodžio, net jūsų samdomas atkaklusis prokuroras iš šių kliedesių nesugebėjo nieko inkriminuoti. Eilinį kartą peršasi išvada: Melagis!
Kreipiuosi į poną EP Pirmininką J. Buzeką: gerbiamas pone Pirmininke, nors Jūs su V. Landsbergiu ir esate geri pažįstami, gal net draugai, ir abu esate iš vienos frakcijos, labai norėtųsi, kad visiems EP nariams būtų taikomi vienodi standartai – nepriklausomai nuo priklausomybės frakcijai.
Mano kuriamam verslui irgi buvo nesaldu. 1997 m. neduodavo leidimų statyti gamyklas, kitus objektus, todėl buvo labai sunku plėtoti verslą.
Tais pačiais metais buvau išrinktas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentu. Pagal įprastą opozicijos darbotvarkę LR Seime buvau pakviestas pristatyti su verslo sąlygomis susijusius klausimus. Kai jau stovėjau Parlamento tribūnoje, mane iš jos išvijo ir nedavė pasakyti nė vieno žodžio. Štai kokie Lietuvos konservatoriai teisingi ir demokratiški. Tuo metu posėdžiui vadovavo dabartinis premjeras A. Kubilius – V. Landsbergio partijos atstovas, o pastarasis tuo metu buvo LR Seimo pirmininkas. Priežastys buvo tos pačios: ant manęs buvo užpiltas purvas, ir, matyt, todėl, kad mano pavardė yra rusiška.
1998 m. buvo priimtas įstatymas, visuomenėje pavadintas „žiaurios akcijos“. Tokio pavadinimo demokratinėje valstybėje apskritai neturi būti. Prieš mano verslo kompaniją taip vadinamoji ,,žiauri akcija“ buvo panaudota tais pačiais metais.
Buvo iškelta ne viena byla, tardomi darbuotojai, jie buvo gąsdinami, apklausos vykdavo be advokatų, naudojamos
 
258

tokios frazės kaip antai: „neseniai šitame kambaryje vieną jau tardėme, tai visos sienos buvo krauju aptaškytos“, – ir tai buvo sakoma moterims. Tuo metu valdė Lietuvos konservatoriai.
Štai, gerbiamieji, tai yra gal tik viena tūkstantoji šio žmogaus kito veido dalis. Aš suprantu, kad nesaldu klausyti nei pačiam V. Landsbergiui, nei skaitytojui, tačiau gal geriau skaudi, bet tiesa.
Ir dėl 2006 m. vaivorykštės Vyriausybės kūrimo, kurią rėmė Gediminas Kirkilas, kaip jau žinoma, veikėjas, baigęs sovietų partinę mokyklą, kur be KGB rekomendacijos nepapulsi: gal irgi aš priverčiau jį „pastatyti“ į premjerus? NE, čia jūs, pone Melagi, jūsų partijos balsais šita Vyriausybė išbuvo visą kadenciją ir darė žalą valstybei krizės išvakarėse.
Išvada: galima buvo nerašyti tokio ilgo straipsnio, o tik parašyti, kaip straipsnio pradžioje, kad jūs intrigantas, dezinformatorius ir melagis, pone V. Landsbergi. Bet tegul žmonės žino savo herojus. O ateityje, jei jūs, pone Melagi, ką nors užmiršite, geriau kreipkitės tiesiai į mane, arba viešai – aš jums padėsiu atgaivinti atmintį ir jūsų padarytus darbelius.
 
P. S.
 
Kadangi jūsų atmintis smarkiai šlubuoja, pamiršote informuoti visuomenę ir EP narius, kad, nepaisant visų jūsų pastangų sužlugdyti mano nuo nulio pradėtą ir iki šiol kuriamą verslą, aš turbūt per stebuklą, bet sugebėjau sukurti apie 4000 darbo vietų, atlyginimams ir mokesčiams išleidau daugiau nei 1 milijardą litų. Jau 17 metų turiu labdaros fondą ir tuo nesigiriu, padedu daugybei žmonių su negalia,
 
259

Žmogus su kauke
Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys
Viktoras Uspaskich: „Niekada neužmiršiu savo dvasinio tėvo
a. a. Tėvo Stanislovo pasakytų žodžių: „Abejingumas –
pats pavojingiausias reiškinys. Jis prilyginamas pavojingiausiam
nusikaltimui. Tik šis nusikaltimas yra paslėptas, užmaskuotas.
Tikras nusikaltėlis mažiau pavojingas, nes jis matomas.
Pavojingesnis yra tas, kuris mato darant nusikaltimą ir abejingai
praeina pro šalį. Iš esmės jis dalyvauja tame nusikaltime. O pats jo
nedaro tik dėl to, kad bijo pasekmių. Bet jeigu jis būtų įsitikinęs,
kad pasekmių nebus, niekas nepamatys ir nesužinos, dažniausiai
jis taptų dar žiauresnis už tą nusikaltėlį. Todėl, kad jo abejingume
slepiasi klasta. “Todėl, gerbiamieji, jeigu mes abejingai žiūrime
į neigiamus procesus, mes nesame geresni už nusikaltėlius.
 
daugiavaikėms šeimoms, seneliams, studentams ir užsiimu daugeliu kitų visuomenei reikalingų dalykų. Čia jūsų atmintis smarkiai sušlubavo tik todėl, kad jums pačiam nėra kuo pasigirti ir todėl, kad jūsų prigimtis ne kurti, o žlugdyti, trukdyti, šmeižti ir dar sugebėti už tai išsireikalauti ordinų – vis tik matyt gera buvo ta sovietų KGB mokykla ir jus gerai išmokė visa tai daryti.

Darbo partijos pirmininkas
Viktoras USPASKICH

2011 m.
 
260